Darbus suskirstome etapais:

• Senos apdailos ir vamzdžių demontavimas.
• Naujų vandentiekio, kanalizacijos bei šildymo vamzdžių montavimas.
• Naujos elektros instaliacijos montavimas.
• Grindų, sienų ir lubų apdailos darbai.
• Baigiamieji darbai, santechnikos bei elektros prietaisų montavimas.

Klientui pageidaujant remonto metu atsiunčiame darbų eigos nuotraukas ir video įrašus. Atlikus remontą priduodame darbus Jums ar Jūsų įgaliotam asmeniui, pasirašome atliktų darbų perdavimo priėmimo aktą, išrašome sąskaitą ir suteikiame 5 metų garantiją. Naudojame tik kokybiškas žinomų firmų sertifikuotas medžiagas.

Su užsienyje dirbančiais Klientais bendraujam internetu, tad mums tereikia tik Jūsų pasitikėjimo ir raktų.

Vonios kambario planai

Nedidelę namų švaros zoną galima įrengti ir mažame vonios kambaryje. Svarbiausia – labai norėti ir truputį pasistengti. Vonios kambarys įrengiamas ne kasdien, todėl turi būti tobulas.

MB „Vonių meistras“ padės rasti tinkamų idėjų Jūsų vonios kambario svajonėms įgyvendinti. Mes padedame savo klientams suprojektuoti vonios kambarį, pateikiame praktiškų patarimų ir pasiūlymų. Paruošiame vonios kambario projekto planą, prideriname vonios kambario baldus, keraminę santechniką, maišytuvus ir aksesuarus.

Dar yra žmonių, nepasikeitusių šių senų, iš senų laikų užsilikusių sklendžių. Per tiek metų retai sukinėtų ventilių paprastai rankomis nebegalima užsukti, tad įvykus santechnikos gedimui ar avarijai, kai kuriuose miestuose, dažnai tenka užsukti vandenį visam daugiabučiui, nebent yra rūsiuose pakeisti pagrindiniai stovų ventiliai, tada užtenka užsukti tik daliai gyventojų.

Vienaip ar kitaip tai yra rimta problema ir galima sulaukti pretenzijų iš kaimynų, nes jie liks be vandens, kol rasite santechniką, kuris sutvarkys gedimą greitai ir kokybiškai, bet tai ne taip paprasta. Kad taip neatsitiktų, reikia patikrinti – jei rankomis neįmanoma uždaryti, nieko nelaukite ir kvieskite santechniką, kad kuo greičiau pakeistų „užkerpėjusius“ rusiškus ventilius naujais europietiškais rutuliniais ventiliais, bet ne kiniškais.

Dažnai vandens skaitikliai su ventiliais būna nepatogioje vietoje, už klozeto, po praustuvu ar už skalbimo mašinos. Tokiose vietose sunku prieiti ir nurašyti skaitiklių rodmenis ar įvykus avarijai greitai užsukti įvadinius ventilius. Pats geriausias būdas tokiu atveju yra perkelti skaitiklius su įvadiniais ventiliais prie vandentiekio ir kanalizacijos stovų – spintos nišoje. Yra ir paprastesnis būdas – galima skaitiklius ir ventilius sumontuoti virš klozeto bakelio arba praustuvo spintelėje.

Vidaus vandentiekis turi būti pakankamai pralaidus, kad nebūtų vandens svyravimų keliuose taškuose jį naudojant. Montuojant vandens įvadą rekomenduojama pastatyti šiurkštaus valymo filtrus, kad būtų galima apsaugoti visą vandentiekio vamzdyną ir įrenginius – klozeto bakelio mechanizmus, maišytuvus, skalbimo mašinas ir kitus santechnikos prietaisus.

Kalbant apie vonios baldų dizaino tendencijas šiandien svarbu ne tik spintelių spalva ar faneruotė, bet ir jų funkcionalumas, išdėstymas, nuo kurio priklauso, kaip pavyks racionaliai išnaudoti erdvę.

Kokie baldai stovės vonios kambaryje, reikėtų planuoti renkantis santechninę keramiką, ypač praustuvus. Praustuvai gali būti pakabinami, pastatomi, įleidžiami ar pusiau įleidžiami į baldus. Nuo praustuvų pasirinkimo nemažai priklauso ir vonios kambario baldų dizaino sprendimai.

Santechnika apskritai nėra ta sritis, kur reikėtų persistengti taupant – mažiausiai dėl dviejų priežasčių: pirma, santechnikos gedimų pasekmės itin skaudžios, antra, rimtesnis remontas vonios kambaryje paprastai daromas maždaug kas 10 metų.

Esant tokiai didelei santechnikos prekių pasiūlai, sunku išsirinkti tinkamus ir kokybiškus santechnikos prietaisus. Apie tai reikia pradėti galvoti jau prieš pradedant vonios kambario remontą. Daugiausia problemų renkantis santechnikos prietaisus kyla todėl, kad žmonės tai daro pavėluotai, praleidžia planavimo ir pasitarimo su specialistais etapą. Dažnas darydamas remontą nori savo vonią padaryti gražesnę kuo mažesnėmis išlaidomis. Todėl pirkdamas santechnikos prietaisus klientas dažniausiai pirma žiūri į kainą, po to į dizainą, o apie gamintoją ar eksploatacijos laiką nepaklausia. Dėl šių priežasčių įsigijus pigius, bet nekokybiškus gaminius gali tekti save ilgai ir nuobodžiai keiksnoti dėl įvairių nepatogumų. Pavyzdžiui – logiškai mastant, koks gali būti pigios kinietiškos dušo kabinos eksploatavimo laikas kai ji tekainuoja tik 135EUR. Kai tuo tarpu gera čekiška (Ravak) – tris kartus daugiau.

Kaip matote nuotraukose nenurodytas gamintojas, nėra gamintojo prekinio ženklo, jokių sertifikatų, nėra išsamios informacijos apie produkto ypatybes, suteikiama tik fiktyvi garantija 1 metai, kai tuo tarpu Ravak produkcijai yra suteikiama 10 metų garantija. Tas pats yra ir su voniom, maišytuvais ir kitais prietaisais. Kinietiškais vonios kambario prietaisais prekiauja visi prekybos centrai ir kai kurios santechnikos parduotuvės, todėl prieš perkant prekę visada reikalaukite gamintojo patvirtinimo.

Vienos prekės skirtos pasiturinčiam pirkėjui, kitos – ne. Negalima pagaminto to paties daikto pardavinėti tiek pigiai, tiek brangiai. Dažnai žmonės, susižavėję itin pigiais prietaisais, susigundę nerealiomis nuolaidomis, nepagalvoja, kad gražu tik iš išorės. Norint tai sumontuoti gali tekti pirkti papildomas konstrukcines detales ar tvirtinimo elementus – taigi sutaupyti nepavyks. Ir ne kiekvienas pardavėjas apie tai įspės iš anksto.

Lietuvoje kažkodėl mėgstami universalūs daiktai. Pavyzdžiui, Vokietijoje vandens maišytuvas dažniausiai yra trumpas. Vokiečiai stengiasi, kad įrenginys būtų ilgaamžis, patikimas ir sudarytų kuo mažiau problemų. 
Yra ir specializuoti, nestandartiniams sprendimams pritaikyti, maišytuvai, pavyzdžiui, su ilgu čiaupu. Pas mus dažniausiai renkasi būtent tokius, manydami, kad ir kibiras tilps, ir kriauklei atskiro maišytuvo nebereikės. Tai iš principo neteisingas sprendimas. Perki daiktą, kuris padarytas iš bėdos, kad tiktų viskam, ir prarandi esminius dalykus: patikimumą, ilgaamžiškumą. 
Ten, kur yra judančios detalės, visada atsiranda galimybė, kad varvės – teks dažnai keisti susidėvėjusias gumeles.

Praustuvo maišytuvai sukonstruoti taip, kad taupytų vandenį, nes paprastai visas leidžiamas vanduo išbėga ir mažai jo panaudoji. Vonios maišytuvuose taupymo nereikia, nes per trumpą laiką turi pribėgti didelis vandens kiekis. Dažnai žmonės išmeta praustuvą ir palieka tik vonią. Tai ne tik nepatogu, nes reikia lenktis, tenka dažnai plauti, bet ir sunaudojama daugiau vandens.

Taigi universalių daiktų gerų tikrai nebūna. Pirkdami maišytuvą, atkreipkite dėmesį ir į jo konstrukciją. Ar nenulūš įsitvėrus? Jei yra plonų detalių, prilituotų elementų, pasirėmus į snapą, jis gali ir nulūžti.

Labai svarbus ir virtuvės maišytuvas. Dažnai žmonės nusiperka brangią virtuvės įrangą, o maišytuvą renkasi tik pagal dizainą. Labai svarbi maišytuvo konstrukcija. Joje gali būti specialių ventilių, uždarymas indaplovei, specialios ištraukiamos galvutės, leidžiančios patogiau pripilti indą. Yra maišytuvų su dušeliu, kuriuo patogiau nuplauti daržoves ir darbas atliekamas greičiau.

Normali dušo kabina turi būti „metras ant metro“. Kai ji mažesnė – jautiesi suspaustas tarp sienų. Jei galvojate apie nestandartinę dušo kabiną – ją taip pat rinkitės iš anksto.

Lietuvoje daug kas dušo kabinas stato tiesiog ant grindų, išklijuotų plytelėmis. Toks būdas ypač paplitęs ir Skandinavijoje. Vokiečiai dušo kabinas visada stato ant padėklų. Tokiame duše nepaslysite, nes padėklas padengtas specialia danga, be to, tai sumažina tikimybę užpilti kaimynus.

Šiuo metu gana populiarios masažinės vonios.

Žmonės nusiperka masažinę vonią ir naudoja ją kaip masažinę ir kaip paprastą. Retas žino, kad, masažinėje vonioje naudojant muilą, šampūną, ją reikia dažnai dezinfekuoti. Vadinasi, teks pripilti pilną vonią vandens ir su dezinfekavimo priemone ją plauti, po to dar kartą pripilti vandens praskalavimui. Tai reikia atlikti du kartus per mėnesį. Jei tai normali masažinė vonia, sunaudosite 200–300 litrų vandens. Statant masažinę vonią šalia būtina turėti dušo kabiną.

Daugelio rinkoje parduodamų unitazų bakelių talpa yra maždaug 6 litrai, o dviejų sistemų vandens nuleidimo mechanizmai leidžia nuplovimui panaudoti 3 arba 6 litrus vandens. Tačiau tai nereiškia, kad visi unitazai su 6 litrais vandens nuplaunami vienodai švariai. Ypač skeptiškai reikėtų vertinti iš Azijos atkeliaujančią produkciją, kuri labai dažnai neišlaiko nuplovimo 6 litrais vandens testų – kokybiškam nuplovimui ir vandens sifone pakeitimui kartais prireikia net keliolikos litrų.

Apie unitazų, bidė aukštį dažnai net nesusimąstome. Istoriškai Europoje buvo nusistovėjęs 40 cm (su dangčiu) sėdimasis aukštis. Vidutinis žmogaus ūgis per tą laiką stipriai šoktelėjo, o santechnika „užstrigo“ tame pačiame aukštyje. Pažangesni gamintojai jau gamina santechnikos prietaisus, kurių sėdimasis aukštis – 45–48 cm. Tai labai svarbu ir aukštesniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms (dėl kelių ir klubų sąnarių apkrovimo), ir neįgaliesiems. O kai kurie iš Kinijos atkeliaujantys prietaisai yra netgi žemesni nei 40 cm.

Svarbu atkreipti dėmesį į santechninės keramikos gaminių dengimą glazūra. Nepatingėkite parduotuvėje kritiškai pabraukyti ranka ir tų keramikos gaminių vietų, kurios nematomos išoriškai, tačiau turi nuolatinį sąlytį su vandeniu – unitazo puodo vandens nubėgimo lanką, sifoninę puodo dalį. Jei ta dalis neturi glazūros, ten gali veistis bakterijos, sklisti nemalonus kvapas.

Tikrai sutaupysite įsigiję keramikos gaminius, kurių paviršius padengtas ypač lygia glazūra. Šis pasirinkimas padeda mažinti aplinkos taršą, o svarbiausia – danga pagaminta iš nekenksmingų medžiagų ir ją nesudėtinga prižiūrėti, ant tokio paviršiaus nelimpa joks purvas. Dėl šios puikios savybės purvas nuo paviršiaus nuvalomas lengvai. Nereikia naudoti specialių, dažnai lėtai veikiančių cheminių valymo priemonių, ir tai, be abejonės, taupo Jūsų laiką ir pinigus.

Viso to priežastis – seni vamzdynai, įvadiniai ventiliai arba nekokybiškos kiniškos santechnikos medžiagos, prietaisai.

Kartais atsitikus tokiai nelaimei nukenčia ne vienas ir ne du kaimynai. Didesnių ar mažesnių nuostolių patiria visi nukentėjusieji. Labiausiai nukenčia neapsidraudę kaltininkai, kai užlieja apsidraudusį kaimyną. Tokiu atveju draudimo įmonė atlygina žalą nukentėjusiajam ir iš kaltininko per teismą prisiteisia du tris kartus didesnę sumą, nei pats kaltininkas būtų atlikęs remontą (perdažęs lubas, sienas perklijavęs tapetais, sutvarkęs aplietą elektros instaliaciją, pakeitęs išpūstą parketą ar medines duris) savo lėšomis. Bet draudimo kompanija neapsaugo nuo nelaimingų atsitikimų, ji tik atlygina žalą. Kam yra tekę turėti reikalų su draudikais dėl nuostolių atlyginimo, tas žino, kad reikia sugaišti nemažai laiko ir paaukoti daug kantrybės, kol surenkamos avarijos ekspertų išvados ir sutvarkomi tam reikalingi dokumentai. Vidutinė užliejimo padaryta žala butui yra apie 350 Eur, tačiau pasitaiko atvejų, kai ji būna dešimteriopai didesnė.

Vamzdžiai iki kiekvieno buto vandens įvadinio ventilio priklauso DNSB (bendrijai) ar daugiabučio namo administruojančiai įmonei, apskaitos skaitiklis – vandenį tiekiančiai įmonei, o įvadinis ventilis (esantis prieš skaitiklį) ir visi vamzdžiai esantys po skaitiklių, prietaisai priklauso gyventojui – už jų eksploatavimą atsako būsto savininkas.

Dažniausiai pasitaikantys gedimai. Viena iš priežasčių, dėl ko pasitaiko vandentiekio gedimų, yra senų vamzdynų ir prietaisų nepriežiūra. Juos reikia patikrinti mažiausiai kartą per pusmetį. Jei patys to nesugebate, pasikvieskite patyrusį santechniką. (Istoriją apie užlietą kaimyną ir patirtus nuostolius galite pasiskaityti čia: http://pavaryk.blogspot.lt/2015/03/vandens-zarnele.html)

Dažnai tokios avarijos įvyksta, kai žmogus, neįvertinęs savo sugebėjimų, pats (ar pasikvietęs nepatyrusį kaimyną „santechniką“) bando sutvarkyti iš pirmo žvilgsnio atrodantį nedidelį gedimą. Kartais pavyksta sustabdyti varvėjimą iš čiaupo, bet neilgam. Baisiausia būna, kai savaitgalį ar po darbo valandų gyventojai nusprendžia patys pasikeisti vonios ar virtuvės maišytuvą. Atrodo, nieko čia sudėtingo – užsuksiu įvadinius ventilius ir pakeisiu maišytuvą. Gerai, jei įvadiniai ventiliai pakeisti naujais rutuliniais, bet jei jie seni, iš sovietinių laikų, ir dar „užkerpėję“… Kai neišeina rankomis jų užsukti, „išmanieji santechnikai“ pasiima reples ir suka per jėgą, kol, didžiausiai jų nelaimei, jie trūksta. O tada jau potvynis – vandens slėgis didelis ir per mažiausią skylutę vanduo čiurškia kaip pasiutęs. Ką daryti? Ne darbo valandos, niekas nedirba, kur kreiptis pagalbos? Dievo malonė, jei pavyksta tokiu metu rasti santechniką.

Taip pat viena iš priežasčių, dėl ko įvyksta vandentiekio avarijos, yra nekokybiškos, pigios kiniškos ar neaiškios firmos santechnikos medžiagos arba gražiai atrodantys kiniški prietaisai. Turbūt daugumai yra tekę susidurti su trūkusiu lanksčiu vamzdeliu – žarnele (jos turi būti keičiamos kartą per dvejus trejus metus), kuri pridaro daug nuostolių, ypač jei jūsų nėra namuose. Vanduo laistys kaimynus kaip agurkus darže tol, kol kas nors įeis į jūsų butą ir užsuks įvadinį ventilį. Gerai, jei jis veikia. O jeigu ne, tada reikės užsukti vandenį visam daugiabučiam namui ar daliai gyventojų. Jei nebus greitai pašalintas gedimas, sulauksite pretenzijų iš kaimynų, kad palikote juos be vandens. Jei gedimas šalto vandens sistemoje, tai užsukus namo įvadinę sklendę gyventojai lieka visai be vandens, ir be šalto, ir be karšto, jei karšto – kartais galima sutvarkyti atjungus tik karšto vandens sistemą.

Dažniausiai daromos klaidos remontuojant vonią. Vonios ir tualeto remontas turbūt pats brangiausias iš visų kambarių. Žmonės perklijuoja vonią naujomis plytelėmis, o vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžiams neretai nebeužtenka pinigų. Paskui labai gailisi, nes seni metaliniai vamzdžiai nėra amžini, anksčiau ar vėliau prarūdiję jie pratrūks, o tada (neskaitant aplietų kaimynų) bus problemų, nes juos vis tiek reikės keisti į plastmasinius, teks tose vietose, kur turi būti vamzdžiai, numušti neseniai išklijuotas ar dar gerai atrodančias plyteles. Gerai, jei liko po remonto plytelių, o jei ne, tokios pat rūšies ar spalvos gali būti sunku berasti parduotuvėse.

Ne kiekvienas plytelių klojėjas pasiūlo pirma pakeisti vamzdžius, o jei ir pasiūlo, savininkas, taupydamas pinigus, pasako: „Kam keisti, juk gerai viskas atrodo. Mano amžiui atlaikys, o kas paskui gyvens, tegu daro, kaip sugalvoja.“

Auksinė patarlė: šykštus moka du kartus. Pasidaro vonios remontą nepakeitę vamzdynų, po kažkurio laiko kaip tyčia pratrūksta seni vamzdžiai, tad yra priversti juos keisti, negana to, turi daryti iš naujo dalinį vonios remontą.

Rekomenduojama:

• Remontuodami vonią pirmiausia pakeiskite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius. Toks remontas bus brangesnis, bet sutaupysite pusantro karto daugiau pinigų. Keičiant vamzdžius prieš remontą, vandens skaitiklius, jei leidžia galimybės, galima perkelti į spintos nišą prie pagrindinių stovų – bus patogiau prie jų prieiti ir nusirašyti rodmenis.
• Jei vonios remonto nesiruošiate daryti, bent jau pakeiskite įvadinius ventilius, kurie yra prieš skaitiklius. Įvykus avarijai galėsite greitai uždaryti savo bute vandens sistemą (žinoma, jei tik būsite tuo metu namie).
• Kartą per pusmetį pasukinėkite įvadinius ventilius (kad „neužkerpėtų“). Jei senų ventilių neįmanoma rankomis pasukti, jokiu būdu nebandykite to daryti su replėmis, geriau išsikvieskite santechniką, kad pakeistų juos naujais.
• Kiekviename daugiabučiame name bendru gyventojų susitarimu galima rūsiuose sumontuoti papildomus ventilius ant kiekvieno vandentiekio stovo, kad nereikėtų reikalui esant užsukti viso namo vandens. Tada nebereikės mokėti už vandens užsukimą ir gyventojai galės patys greitai sustabdyti vandentiekio sistemą būtent toje vietoje, kur reikia.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijoms vertėtų sudaryti paslaugų teikimo sutartį su patikima santechnikos firma. Santechniką bus galima išsikviesti bet kokiu metu, net ir ekstra atveju, taip pat bus taikomos nuolaidos ne tik bendrijai, bet ir bendrijos nariams.
• Norėdami pakeisti maišytuvą, žarnelę, kriauklę, klozetą ar paprasčiausią sifoną, pirma pasikonsultuokite su santechniku, nes jis žino, kurioje parduotuvėje parduodamos kokybiškos ir ne kiniškos santechnikos medžiagos ar prietaisai.
• Kartą per pusmetį patikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus ir visus santechnikos prietaisus. Jei nepasitikite savimi, pasikvieskite patyrusį santechniką.
• Jei patys perkate vienokius ar kitokius santechnikos prietaisus ar medžiagas, pasidomėkite gamintojais (nepirkite kiniškų).

Vienos iš kanalizacijos užsikimšimo priežasčių – netikslus kanalizacijos vamzdžių nuolydis, statūs 90 laipsnių kampu sujungti kanalizacijos vamzdžiai, kuriuose dažniausiai ir susidaro kamščiai. Griežtai negalima pilti netinkamų maisto atliekų į virtuvės kriauklę, nes iš riebalų susidaro klampių drebučių masė, kuri prilimpa prie vamzdžių sienelių ir uždaro vandens pratekėjimą, taip ir užteršiama kriauklė.

O vamzdžius pravalyti galima keliais būdais.

Verdantis vanduo. Jis tinkamas tuomet, kai vamzdžiai nėra visiškai užsikimšę, ir problema greičiausiai slypi susikaupusiuose riebaluose. Užvirinkite pilną arbatinį vandens (prieš tai gerai iššveiskite plautuvę ir nusausinkite ją). Tuomet atsargiai į vamzdį supilkite verdantį vandenį ir palikite kuriam laikui.
Jeigu vamzdžiai vis tiek „neatlieka savo pareigų“, tada imkitės rimtesnio būdo. Jums reikės puodelio druskos, puodelio sodos ir verdančio vandens. Suberkite druską ir sodą, o po kurio laiko supilkite verdantį vandenį. Šis vamzdžių valymo būdas idealiai pašalina juose susikaupusius riebalus.

Šis receptas – efektyviausias. Jums reikės pilno arbatinio verdančio vandens, puodelio sodos, puodelio acto. Kriauklę gerai iššveiskite ir nusausinkite. Suberkite į vamzdį sodą, jeigu ši gerai nesukrenta, tuomet padėkite vatos tamponėliu ar pirštais, po kurio laiko supilkite actą, o palaukę kelias minutes ir verdantį vandenį. Vamzdžiai turėtų tapti švarūs, o jūs tokią profilaktiką galite atlikti kelis kartus per mėnesį.
Profilaktikai tinka ir toks receptas: sumaišykite stiklinę druskos su stikline sodos ir suberkite pusę stiklinės citrinų rūgšties.

Gerai išmaišykite gautus miltelius, perpilkite į norimą tarą ir naudokite ketvirtadalį pagal paskirtį, t. y. tiek berkite į vamzdį ir, prabėgus kelioms minutėms, užpilkite verdančiu vandeniu.
Reikėtų paminėti, kad šie būdai kur kas saugesni ne tik jums, bet ir jūsų namams bei aplinkai, be to, pigesni. Bet jeigu ir tai nepadeda, be santechniko neapsieisite, jis išvalys kanalizaciją mechaniniu būdu. Retais atvejais tai nepavyksta, tada tenka keisti kanalizacijos vamzdžius.

Viršutiniame daugiabučio aukšte šilta, o apatiniuose šalta – pažįstama situacija?

Taip gali atsitikti, jei šildymo sistema jūsų name išbalansuota. Kodėl taip nutinka? Užtenka kažkuriam iš kaimynų vienvamzdėje šildymo sistemoje įsirengti didesnį radiatorių, nei numatyta projekte. Tuomet jo bute bus šilta, tačiau visi kiti kaimynai šals.

Ginčai apie vienvamzdžio ir dviejų vamzdžių šildymo sistemų pranašumus ir trūkumus bei jų taikymo tikslingumą renovuojant senus namus nenutyla dešimtmečiais. Lietuvoje ir kitose buvusiose sovietinėse ir socialistinėse šalyse, kur pristatyta daug masinės statybos daugiabučių, pirmenybė buvo teikiama vienvamzdei sistemai. Mūsų šalyje apie 75 proc. daugiabučių gyventojų gyvena namuose, statytuose iki 1990 metų ir reikalaujančiuose itin daug priežiūros. Efektyviai šilumos energiją vartoja tik 4,6 proc. visų Lietuvos daugiabučių.

Pastaraisiais metais, kai į pirmą vietą iškilo ekonomijos ir komforto klausimai, žemas vienvamzdės sistemos energinis efektyvumas, kurio ilgą laiką neįvertinome, tapo ypač reikšmingas. Visų anksčiau pastatytų gyvenamųjų namų šildymo sistemos pakeitimas dvivamzde – tai fantastiška užduotis tiek savo apimtimi, tiek ir kaštais. Vis dėlto yra originalus ir gana paprastas problemos sprendimas.

Sprendimas čia – ant šildymo sistemos stovų įrengti balansinį ventilį. Šildymo sistema nebrangiai subalansuojama, ir tai leidžia sutaupyti iki 10 proc. šilumos.

Vonios gyvatukai – rankšluosčių džiovintuvai – gaminami iš plieno, nerūdijančio plieno, žalvario. Populiariausi ir pigiausi yra plieniniai gyvatukai, tačiau jie gali būti naudojami tik uždarose šildymo sistemose arba montuojami atskirai su elektriniu tenu. Šis pasirinkimas idealus naujos statybos daugiabučiuose ar nuosavuose namuose, kuriuose nėra recirkuliacinės sistemos. Senesnės statybos daugiabučiuose didžioji dalis sistemų yra būtent tokios. Paprastas plieninis gyvatukas, prijungtas prie recirkuliacinės karšto vandens sistemos, atlaikys vos 3–5 mėnesius. Ploniausiose sujungimo vietose labai greitai atsiranda korozijos židinių ir gyvatukas prarūdija – į kambarį pradeda bėgti vanduo. Laiku to nepastebėjus pasekmės gali būti labai liūdnos.

Senuose daugiabučiuose tinkamiausi yra gyvatukai iš nerūdijančio plieno. Jie atsparūs korozijai, todėl gali būti jungiami į recirkuliacinę sistemą. Tačiau iš nerūdijančio plieno gaminami kopėtėlių formos gyvatukai nėra atsparūs korozijai, nes nerūdijantis plienas vamzdžių sujungimo vietose pradeda rūdyti dėl suvirinimo metu vykstančių cheminių reakcijų.

Tokiu atveju norint kopėtėlių formos gyvatuko reikėtų rinktis žalvarinį gyvatuką. Jis, žinoma, yra brangesnis, bet tuomet nekils jokių problemų eksploatuojant. Vienas niuansas – žalvariniai gyvatukai negali būti tiesiogiai jungiami su plieniniais vamzdžiais, nes sujungimo vietoje gali prasidėti plieno korozija.

Renkantis gyvatuką taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į praktiškumą, dizainą, kainą ir galingumą. Populiariausi – šiek tiek lenktos kopėtėlės. Norėdami keisti gyvatuką sename daugiabutyje, klientai dažniausiai renkasi seno tipo S formos gyvatukus, nes tokie dažniausiai gaminami iš nerūdijančio plieno ir būna tinkami recirkuliacinei linijai. Jie pareikalauja mažiausiai išlaidų, kadangi sistemos nereikia perdaryti, taip pat jų nedidelė kaina.

Vienas iš svarbesnių kriterijų yra gyvatuko galingumas – kiek šilumos jis galės atiduoti į aplinką. S formos gyvatukai paprastai būna nedidelio galingumo, turi mažai vietos rankšluosčiams ir drabužiams džiovinti. Kopėtėlių formos gyvatukas jau gali būti naudojamas ne tik kaip rankšluosčių džiovintuvas, bet ir gali sušildyti nedidelę patalpą, taip pat prie jo galima tvirtinti įvairias lentynėles ar kabliukus.

Daug dėmesio skirti kilmės šaliai neverta, geriau rinktis patikimą, gerai rinkoje žinomą gamintoją. Neverta pirkti pigiausio gyvatuko, geriau pasirinkti patikimą ir kokybišką gaminį, kuris ilgai nekeltų rūpesčių.